Kas nutinka tavo kūnui, kai negauni pakankamai baltymų?

Baltymai – vienas svarbiausių mitybos komponentų, nuo kurių priklauso ne tik raumenų augimas ar sportiniai rezultatai, bet ir daugelis pagrindinių organizmo funkcijų. Jie dalyvauja beveik visuose biologiniuose procesuose – nuo fermentų ir hormonų gamybos iki imuninės sistemos veiklos ir audinių atstatymo.

Tačiau ką iš tiesų reiškia, kai jų organizmas negauna pakankamai?

---

1. Raumenų masės mažėjimas

Pirmas ir bene akivaizdžiausias baltymų trūkumo požymis – raumenų nykimas. Kai organizmas negauna pakankamai baltymų iš maisto, jis pradeda juos „skolintis“ iš savo audinių – ypač raumenų. Taip siekiama palaikyti svarbiausias kūno funkcijas, tačiau ilgainiui mažėja raumenų masė, silpnėja jėga ir lėtėja atsistatymas po treniruočių.

Jei sportuoji, net trumpas baltymų deficitas gali paveikti tavo rezultatus – treniruotės tampa sunkesnės, raumenų apimtis gali sumažėti, o kūnas greičiau pavargsta.

---

2. Energijos stoka ir vangumas

Nors angliavandeniai yra pagrindinis energijos šaltinis, baltymai taip pat prisideda prie pastovaus energijos lygio palaikymo. Jie padeda stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje, o jų trūkumas dažnai sukelia energijos svyravimus, silpnumą ar net galvos svaigimą.

Kitaip tariant – gali miegoti tiek pat, bet jaustis pavargęs. Tai ypač pastebima intensyviai dirbantiems ar sportuojantiems žmonėms.

---

3. Silpnesnis imunitetas

Baltymai – tai pagrindinė antikūnų, kovojančių su infekcijomis, statybinė medžiaga. Trūkstant baltymų, imuninė sistema ima veikti silpniau – dažniau susergama peršalimo ligomis, o pasveikti užtrunka ilgiau.

Net savaitės trūkumas gali sumažinti organizmo atsparumą, ypač jei tuo metu patiriamas stresas ar fizinis krūvis.

---

4. Oda, plaukai ir nagai praranda stiprumą

Baltymai – kolageno ir keratino pagrindas. Šios medžiagos atsakingos už odos elastingumą, plaukų tvirtumą ir nagų struktūrą. Kai organizmas jų negauna pakankamai, šie audiniai tampa trapūs, oda išsausėja, o plaukai pradeda lūžinėti ar slinkti.

---

5. Lėtėjanti medžiagų apykaita

Baltymai palaiko raumeninę masę, o raumenys yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių bazinę medžiagų apykaitą. Kai raumenų mažėja, organizmas sudegina mažiau kalorijų net ir ramybės būsenoje.

Taip ilgainiui gali sumažėti energijos poreikis, o svoris pradeda didėti net nekeičiant mitybos įpročių. Kitaip tariant, trūkstant baltymų – lėtėja visa organizmo „variklio“ veikla.

---

6. Sutrikęs atsistatymas po treniruočių

Net jei savaitę valgysi mažiau baltymų, gali pastebėti, kad raumenų skausmas po treniruočių išlieka ilgiau, o progresas – sustoja. Baltymai būtini raumenų skaiduloms atkurti, todėl jų trūkumas neleidžia kūnui pilnai atsigauti.

---

Kaip to išvengti?

Norint palaikyti optimalią organizmo veiklą, baltymus rekomenduojama vartoti kasdien, o ne tik po treniruočių.
Vidutiniškai suaugusiam žmogui reikia apie 1,2–2 g baltymų kilogramui kūno svorio, priklausomai nuo fizinio aktyvumo lygio.

Svarbu, kad baltymų šaltiniai būtų įvairūs:

• liesa mėsa, žuvis, kiaušiniai, pieno produktai;
• augaliniai šaltiniai – ankštinės daržovės, riešutai, tofu;
• papildai – išrūgų ar augaliniai baltymai, kurie padeda užpildyti trūkumą greitai ir patogiai.

---

Apibendrinimas

Baltymų trūkumas per savaitę galbūt nesukels akivaizdžių simptomų, tačiau kūno viduje vykstantys procesai greitai pradeda rodyti poveikį: mažėja raumenų masė, silpnėja imunitetas, krenta energijos lygis. Ilgainiui tai gali paveikti ne tik fizinę būklę, bet ir emocinę savijautą.